Šiais metais minime 165-ąsias visuomenės ir kultūros veikėjos, pedagogės, filantropės, rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės metines. Ta proga kartu su mokiniais apsilankėme jos gimtinėje Puziniškyje, kur dalyvavome edukaciniame užsiėmime „Senoji namų mokykla“.
Muziejininkės Irenos Lesvinčiūnienės pasakojimas mokinius nukėlė į laikus, kai Petkevičių namuose virė lietuviškas gyvenimas. Spaudos draudimo metais čia buvo slepiama draudžiama literatūra, rinkdavosi šviesuomenė, o meilė lietuviškam žodžiui tapo tylia, bet labai reikšminga kova už tautinę tapatybę. Klausydamiesi pasakojimo mokiniai iš arčiau pažino ir pačią Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, nepaprastai veiklią ir savo laiką pranokusią asmenybę. Rašytoja, daraktorė, knygnešė, visuomenės veikėja, politikė, švietimo ir žmogaus orumo gynėja, moterų teisių puoselėtoja bei mecenatė savo darbais keitė žmonių gyvenimus ir drąsino siekti išsilavinimo bei svajonių.
Dar stipresnių įspūdžių paliko edukacinis užsiėmimas. Tylioje prieblandoje, nušviestoje žvakės šviesos, mokiniai susėdo prie stalų tarsi senojoje daraktorinėje mokykloje. Patys siuvosi sąsiuvinius, į rašalą merkė žąsies plunksnas ir kantriai vedžiojo raides. Netrukus tapo aišku, kad rašyti taip, kaip anuomet, nėra taip paprasta. Kiekvienas žodis reikalavo susikaupimo, o kartu leido geriau suprasti, kokiomis sąlygomis mokėsi vaikai tada, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas.
Ypač įtraukė užduotis iš raidžių sudėlioti Lauryno Ivinskio mintį: „Mokslas reikalingas tam, kad mes taptume geresni ir darytume gerus darbus, o žmonės už tai mus mylėtų ir gerbtų“. Šie žodžiai skamba prasmingai ir šiandien. Būtent Laurynas Ivinskis, pirmasis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės mokytojas, paskatino ją domėtis knygomis, lietuvišku žodžiu ir patikėti, kad mokslas yra šviesa, vedanti žmogų pirmyn.
Ši išvyka mūsų mokiniams buvo kelionė į laikus, kai knyga buvo saugoma lyg brangiausias turtas, o galimybė mokytis gimtąja kalba buvo tikra vertybė. Tokios akimirkos ne tik praturtina žinias, bet ir ugdo pagarbą savo krašto istorijai, kultūrai bei žmonėms, savo kilniais darbais kūrusiems Lietuvos ateitį.
