Lietuva skaito. Panevėžio mokymo centras skaito.

2024 05 07


„Kuo įvairesnė literatūra, tuo daugiau širdžių ji aprėpia.“/ Justinas Marcinkevičius
Gegužės 7-oji – spaudos atgavimo diena. Šiemet mes minime 120 – ąsias šio įvykio metines. Nors tą dieną 1904 metais išsilaisvinome nuo lietuviškos spaudos draudimo, ši data taip pat primena labai sudėtingą, net keturis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos laikotarpį, kuriuo rusų carinė valdžia draudė esminius mūsų tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą, laisvą žodį.
Panevėžio mokymo centro bendruomenė prisijungė prie šalies pilietinės akcijos „Lietuva skaito“. Šis renginys yra rengiamas ketvirtus metus iš eilės Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) iniciatyva, siekiant paskatinti žmones paimti knygą į rankas ir skaityti netradicinėje aplinkoje.
Nuostabus ir gaivus pavasario oras, kvietė mokinius ir mokytojus skaityti knygas lauke. I – ojo gimnazijos skyriaus mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Rasa Lazauskiene skaitė pačias gražiausias eiles apie Lietuvą Nepriklausomybės aikštėje. II – ojo gimnazijos skyriaus mokiniai skaitė kartu su mokytojomis Eugenija Susniene, Milda Petrėtiene, Vaida Kučinskiene, Vilija Karietiene, Gita Grigiene, Gene Brukštiene, Danute Balčiūniene ir pagalbos mokiniui specialistėmis Agne Padrieziene ir Simona Blauzdiene patogiai išnaudodami žaliąsias mokyklos erdves, priversdami prabilti mokyklos laiptus, koridorius ir spalvotus sėdmaišius.
Smagu ir malonu buvo stebėti mokinius, gyvenančius socialinių tinklų, medijų amžiuje ir kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be telefono, priimančius iššūkį skaityti ištraukas iš Mikalojaus Daukšos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“.
Jautru. Prasminga. Malonu. Atmintis. Tokiais žodžiais skamba ši pilietiškumo akcija „Lietuva skaito“. „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę.“/ M. Daukša