Ar tai skundimas, ar pagalbos prašymas? Būtent nuo šio klausimo prasidėjo paskaita „Smurto prevencija - teisės psichologijos perspektyva“, kuri greitai peraugo į atvirą pokalbį apie atsakomybę ir pasirinkimus, kurie lemia daugiau, nei kartais norisi pripažinti.
Užsiėmimą vedęs psichologas Nerijus Ogintas į smurtą pažvelgė per teisės psichologijos prizmę, nagrinėdamas tris svarbius vaidmenis: smurtautojo, aukos ir stebėtojo. Diskusijų metu buvo aiškinamasi, kur yra riba tarp skundimo ir pagalbos prašymo, kada tylėjimas tampa prisidėjimu prie smurto ir kodėl abejingumas gali turėti teisines pasekmes. Didelis dėmesys skirtas stebėtojo atsakomybei - pabrėžta, kad nepranešimas dažnai reiškia pasirinkimą stoti smurtautojo pusėn.
Paskaitoje taip pat aptarta, ką daryti atsidūrus skirtingose situacijose: kaip elgtis patyrus smurtą, vagystę, priekabiavimą ar apgavystę, kodėl svarbu fiksuoti aplinkybes, užsirašyti detales ir apie įvykius pranešti. Taip pat kalbėta apie smurtautojo atsakomybę mokytis būdų tvarkytis su stresu ir emocijomis.
Tokios paskaitos primena paprastą, bet svarbią tiesą - smurto prevencija prasideda nuo sąmoningo pasirinkimo nelikti abejingiems. Kiekvienas gali prisidėti prie saugesnės aplinkos, jei išdrįsta matyti, suprasti ir veikti.
