Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – gyvosios istorijos ir literatūros pamoka

2025 05 08


Po pralaimėto 1863 m. sukilimo ir lietuviškos spaudos uždraudimo XIX a. antroje pusėje lietuvių tauta atsidūrė ant išnykimo ribos. Neliko valstybės, lietuviškų mokyklų, uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis. Spaudos draudimas, trukęs net 40 metų, lietuviams buvo didžiausias istorinis išbandymas. Kilo knygnešių judėjimas. Užsienyje leista caro valdžios uždrausta lietuviška spauda, slapta gabenta lietuviams, gelbėjo mūsų tautą nuo išnykimo, jos rusinimo ir žadino tautinį atgimimą, ragino Lietuvos žmones neprarasti tautinio orumo ir vilties turėti gimtąjį kraštą, vartoti savąją kalbą, išpažinti savo tikėjimą ir išlaikyti savo tautos papročius ir tradicijas. 

Panevėžio mokymo centro Ic klasės moksleiviai kartu su bibliotekininkėmis ir socialine pedagoge Ieva Gabriūniene 2025 m. gegužės 7 dieną – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną - aplankė vienintelį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Knygnešių muziejų Ustronėje, lankėsi Vidugirio svirne šalia Vadakties upelio, po to leidosi į žygį pėsčiomis knygnešių keliais per buvusį Garšvių kaimą ir Vadaktėlius. Tylos minute ir uždegta žvakute pagerbė knygnešius, sustoję prie paminklinio akmens, skirto Garšvių knygnešiams atminti. „Knygnešių karaliaus“ Jurgio Bielinio ir valstiečio Kazimiero Ūdros iniciatyva 1885 m. buvo įkurta Garšvių knygnešių draugija, veikusi visą dešimtmetį. Moksleiviai apžiūrėjo Ūdrų dvaro išlikusius pastatus. Pakeliui stabtelėjo prie Svirnupio vinkšnos – storiausio ir seniausio iš žinomų šios rūšies medžių Panevėžio rajone bei Krekenavos regioniniame parke, kuris pasižymi įspūdinga laja, kurią formuoja trys masyvūs kamienai. Vadaktėliuose aplankė vieno iš Garšvių kygnešių draugijos įkūrėjo Kazimiero Ūdros, knygnešių Vidugirių ir daug nusipelniusių Lietuvai, jos kultūrai inteligentų Urbšių šeimos kapus. Apžiūrėjo jaukią medinę šv. Nepomuko bažnytėlę Vadaktėliuose, kurioje 1902-1905 metais kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas, pasėdėjo po jo ąžuolu, kur gimė jo „Aukštaitiški vaizdeliai“. Moksleiviai ne tik klausėsi įdomaus muziejininko Audriaus Daukšos pasakojimo, visus nukėlusio į XIX a. pabaigą – XX a. pradžią, jo muzikavimo, poezijos ir knygnešių atsiminimų skaitymų, bet ir patyrinėjo knygnešių muziejaus ekspoziciją, pažiūrėjo, kur po dvigubomis grindimis svirne nuo žandarų buvo slepiami knygnešių atgabenti uždrausti lietuviški leidiniai, atsakinėjo į jiems užduotus klausimus, Vadaktėlių  bažnytėlėje turėjo galimybę paklausyti dumplėmis varomų vargonų gaudesio. Edukacinė išvyka tęsėsi Krekenavos regioniniame parke Pojūčių take. Keliaudami moksleiviai įsitraukė į „Lietuva skaito“ akciją ir įsiamžino su savo skaitomomis knygomis nusifotografę šiame parke įrengtame rėme su natūraliu slėnio vaizdu. Nepabūgę nepalankaus oro, stipraus vėjo gūsių, užlipę į apžvalgos bokštą, pajuto aukščio pojūtį, palenktyniavo su vėju sūpuoklėse, pabuvojo ant pontoninio liepto. Laikas prabėgo nepastebimai greitai, tačiau labai prasmingai, pagerbiant knygnešių atminimą, ugdant pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą.